Cabo Verde (Žaliojo Kyšulio) salas: Cabo Verde – tai 10 didelių ir keli mažesnių vulkaninės kilmės salų Atlanto vandenyne, maždaug 600 km nuo Senegalo pakrantės. Šalis nepriklausoma nuo 1975 m. Salų skirstymas: Dvi grupės: Vėjinės (Barlavento): Santo Antão, São Vicente, Santa Luzia, São Nicolau, Sal, Boa Vista Pavėjinės (Sotavento): Maio, Santiago, Fogo, Brava. Klimatas Sausa, šilta visus metus (apie +25–30°C). Mažai lietaus. Puikios sąlygos žiemos kelionėms. Populiariausios salos keliautojams. Sal – geriausi paplūdimiai, vandens sportas, nardymas, banglenčių rojus. Santa Maria kurortas. Boa Vista – smėlėti paplūdimiai, tyla ir ramybė, idealu „viskas įskaičiuota“ poilsiui. Santiago – sostinė Praia, kultūra, istorija, vietinis gyvenimas. Fogo – aktyvus ugnikalnis Pico do Fogo, puikūs žygiai. Santo Antão – geriausia vieta žygiams, žali slėniai, kalnai. Maistas Cachupa – nacionalinis patiekalas (troškinys su kukurūzais, pupelėmis, mėsa ar žuvimi) Šviežia žuvis, tonas, omarai Kalba Oficialiai: portugalų . Kasdien: kriolas (Cabo Verde Creole) Kodėl verta vykti? Šilta ištisus metus. Draugiški žmonės. Geri paplūdimiai ir vandens sportas. Unikalus kultūros mišinys – Afrika + Portugalija. Saugiau ir ramu palyginus su daugeliu Afrikos regionų
Riu Cabo Verde“ — tai viešbutis / kurortas saloje Sal (Santa Maria), skirtas tik suaugusiems (Adults Only), t. y. 18+ .Viešbutis veikia pagal viską įskaičiuota . Jis įsikūręs tiesiog prie balto smėlio paplūdimio.
Pagrindinis miestelis šalia „Riu Cabo Verde“ viešbučio yra Santa Maria. Santa Maria yra Sal salos pietinėje dalyje, žinoma dėl savo balto smėlio paplūdimių, restoranų, barų ir įvairių vandens sporto galimybių. Viešbutis „Riu Cabo Verde“ yra vos keli kilometrai nuo centro, todėl pasivaikščioti ar nuvykti į miestelį labai patogu.
Pagrindinis turgus šalia Santa Maria miestelio vadinasi Mercado Municipal. Prekiaujama Šviežiomis gėrybėmis — vaisiais, daržovėmis. Rankdarbiais, suvenyrais — nuo batikos tekstilės, medžio drožinių iki vietinių amatininkų papuošalų, krepšių, drobių tapybos, skalūnų ar palmės gaminių. Kartais — žuvimi, jūros gėrybėmis, priklausomai nuo to, ar tą rytą pagauta.
O, tai tikrai smagi atrakcija! „Pergalė Milk“ yra tradiciniai lietuviški šokoladiniai saldainiai, dažnai labai populiarūs Lietuvoje, tad juos rasti net Cabo Verde — tikrai netikėta. Tai rodo, kad vietiniai pardavėjai kartais įtraukia įvairių užsienio produktų į savo asortimentą — dažniausiai turistams, bet kartais pasitaiko ir „naminių“ prekių iš kitų šalių. Jautiesi šiek tiek „kaime Lietuvoje“ toli nuo namų, kai gali paragauti pažįstamo skanėsto.
Santa Maria Pier — tai ilga medinė prieplauka, besidriekiančią nuo pagrindinės promenados per paplūdimį miestelyje Santa Maria, saloje Sal. Iš pradžių ši prieplauka buvo statyta soliui krovinti (salinai) — istoriškai žymėjo vietą, iš kur “druska iš Santa Maria” keliaudavo į pasaulį. Kodėl verta užsukti — žvejų turgus ir ryto atmosfera. Kiekvieną rytą čia susirenka vietiniai žvejai su savo laimikiu — iškrovia dienos pagautą žuvį (tuną, wahoo, rupiūces, omarus ir pan.), ją valo ir parduoda. Tai labai gyva — galima stebėti tikrą kasdienį salos gyvenimą: valtis, žvejus, vietinius žmones besiderančius dėl kainų, virtuvėje dirbančius perkančius restorano atstovus. Turistams tai — ne tik galimybė pamatyti “autentišką Cabo Verde” sceną, bet ir šansas nusipirkti šviežios žuvies (jei turite kur ją paruošti), arba tiesiog padaryti gražių nuotraukų: valgantis vietinis, valtis, jūra, krantinė ir laimikis — beveik tapybiška scena.
Santa Maria miestelio gyvenimas yra ramus, bendruomeniškas ir turtingas tradicijomis. Dauguma žmonių užsiima žvejyba, prekyba ir turizmu. Gatvės pilnos mažų parduotuvių, kavinukių, vietinių turgelių, kur prekiaujama maistu, drabužiais ir amatininkų gaminiais. Vietiniai dažnai bendrauja tarpusavyje, sėdi prie paplūdimio ar kavinių, dalyvauja vietos renginiuose ir religiniuose šventėse. Miestelis gyvas rytais ir vakare, kai žmonės eina apsipirkti, dirba, susitinka su draugais ar vaikšto promenada prie jūros.
Sal salos kapinės kelyje į Pedra de Lume druskų kasyklas – vienas iš ramiausių ir kartu labiausiai jausmingų objektų saloje. Atviros, plikame vulkaniniame kraštovaizdyje, su kalvų fonu – būdingas Sal salos vaizdas. Smėlis ir akmenys – nėra žolės ar medžių, nes sala labai sausa. Baltos medinės kryžios bei paprastos lentelės – dauguma vietinių renkasi kuklius palaidojimus. Dirbtinės gėlės – dėl karščio ir sausros čia beveik nenaudojamos tikros gėlės, todėl dirbtinės puokštės yra įprastas vaizdas. Kapinės yra visiškai atviros, be puošnių tvorų ar masyvių paminklų – tai būdinga Cape Verde kultūrai: paprastumas, pagarba, bendruomeniškumas. Šios kapinės stovi kelyje iš Espargos į Pedra de Lume – važiuojant į garsias druskų kasyklas praeinama būtent pro šią vietą. Turistai dažnai sustoja trumpai, nes vaizdas labai kontrastingas. Tai bendruomenės kapinės, kuriose palaidoti tiek senieji žvejai, tiek druskų kasyklų darbininkai. Vietiniai reguliariai lanko kapus, ypač per Dia dos Finados (Vėlinių atitikmuo). Kapinių paprastumas atspindi Cape Verde tradicijas – pagarba be didelių ceremonijų.
Pedra de Lume — tai kaimas ir druskos kasyklų vieta saloje Sal, vienoje iš salų šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje. Kaimas randasi salos rytuose, maždaug 5 km į rytus nuo Sal sostinės Espargos. Kasyklos — vadinamos Salinas de Pedra de Lume — įkurtos senojo, dabar išnykusio ugnikalnio kraterio dugne. Dugnas yra žemiau jūros lygio — tai žemiausias taškas visame Cape Verde. Kraterio pakraštys yra ~ 39 metrų virš jūros lygio, o kraterio dugnas (t.y. kur susikaupia druska / vandenys) — žemiau jūros lygio. Istorija ir druskos gavyba. Druskos gavyba čia prasidėjo XVIII a. pabaigoje. Pradininkas — turtingas verslininkas Manuel António Martins — apie 1796 m. prisikėlė su šeimomis ir vergais į Pedra de Lume. Iš ten druska plaukė laivais — ypač eksportui į Braziliją. Aukso laikotarpiu kasmet eksportuodavo net ~ 30 000 tonų druskos. 1921 metais buvo pastatytas 1 100 m lynų keltuvas (oro-vagono tipo transportavimo sistema), kad druską būtų galima gabenti nuo kraterio dugno iki pakrantės uosto — tai išsprendė logistikos problemą. Dar iki tol gabenta gyvuliais. Druskos gavyba palaipsniui mažėjo: pagrindinė produkcija nutraukta XX a. 8–9 dešimtmetyje (pvz., 1985 m.), nors dalinis kasimas vis dar vyksta, daugiausiai dėl grožio produktų ir turistų. Kodėl Pedra de Lume unikalus / įdomus. Salinų baseinas yra kraterio dugne — labai retas (gal net vienintelis) toks pavyzdys: druska gaunama iš jūros vandens, kuris natūraliai prasiskverbia vulkaninėmis uolienomis ir garamsiulis paverčiamas druska. Druskos plokštumos (baseinai) dažnai turi ryškius, „mėnulio kraštovaizdžio“ – netikėtas baltos, rožinės, oranžinės, violetinės spalvos derinys, o fonas — išblukusių vulkaninių uolienų ir atviras dangus. Dėl labai didelės druskingumo koncentracijos vanduo kraterio baseinuose leidžia plūduriuoti — panašiai kaip žmonės plūduriuoja – tai populiari ir žavinga patirtis turistams. Ką šiandien galima pamatyti / veikti. Druskos plokštumų lankymas — vaikščiojimas takais kraterio šlaitu leidžia pamatyti spalvingas druskos lagūnas, senus kasyklos įrenginius, kabelines kolonų liekanas. Plaukiojimas stipriai sūriame vandenyje — unikali „sūrios jūros“ audinių sveikatos ir poilsio patirtis. Nuo 2016 m. vieta įtraukta į patekimo į UNESCO Pasaulio palikimo sąrašą kandidatų
The Blue Eye (dar vadinamą Buracona) Cabo Verde — vietą, kurią daugelis turistų vadina vienu iš neįprastesnių salos gamtos stebuklų . Blue Eye — tai natūralus jūros vandens baseinas / įgriuva uolienose, esančiuose prie salos Sal vakarinės pakrantės, netoli žvejų kaimelio Palmeira. Uolienos yra vulkaninės kilmės — juodos basaltinės uolos, suformavusios grotas, angą į vandenį ir natūralų „baseiną“. Kodėl tai unikali vieta. Tam tikru paros metu — dažniausiai tarp apie 11:00 ir 13:00 — saulės spinduliai patenka tokiu kampu per angą uoloje, kad vanduo „iki dugno“ suspindi sodriai mėlyna ir turkio spalva. Iš viršaus tai atrodo lyg milžiniškas „mėlynas akis“. Vanduo akivaizdžiai skaidrus — dėl to efektas dar labiau dramatinis. Aplink — stulbinamai graži ir dramatiška pakrantė: juodos vulkaninės uolos, jūra, bangos. Net jei „akių efektas“ nepasigirsta, vieta vis tiek įspūdinga. Įėjimas / lankymas: paprastai yra nedidelis mokestis (kaip ~3 eurai). Laikas: geriausia atvykti — prieš pietus, kai saulė pasiekia tinkamą kampą. Kiekvieną dieną efektas gali skirtis priklausomai nuo oro / saulės padėties / jūros būsenos.
Sal sala Cabo Verde yra viena populiariausių vietų pasaulyje kaituotojams, ypač dėl stabilaus vėjo, šiltos jūros ir įvairių spotų tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems. Nuolatinis vėjas – beveik kasdien 15–25 km/h, nuo lapkričio iki liepos ypač patogu. Plokščia jūra ir seklūs paplūdimiai – puiku pradedantiesiems ir mokymuisi. Vandens temperatūra ~23–27 °C – galima kaituoti beveik ištisus metus be šalto oro. Spotai įvairaus lygio – nuo ramių įlankų Santa Maria rajone iki bangų spots (pvz., Ponta Preta), kur patyrę kaituotojai gali mėgautis iššūkiais.
Sal salos sostinė yra Espargos – nedidelis, ramus ir labai vietiškas miestelis pačiame salos centre. Jis nėra turistinis kaip Santa Maria, todėl būtent čia matosi tikrasis Sal gyventojų gyvenimas. Tai administracinis salos centras: čia yra savivaldybė, mokyklos, ligoninė, policija, biurai. Miestas išsidėstęs plikame, vėjų išpustytame vulkaniniame peizaže – be paplūdimių, be turistų srauto. Pavadinimas „Espargos“ kilęs nuo žodžio šparagai (asparagus) – anksčiau jų čia augdavo, nors šiandien sala labai sausa. Kasdienybė gana rami ir paprasta. Žmonės daugiausia dirba turizmo sektoriuje (Santa Maria), oro uoste, mažose parduotuvėse, mokyklose. Gatvėse judėjimas lėtas, gyvenimas vyksta lauke: žmonės sėdi prie namų, kalbasi, klausosi muzikos. Miestas labai vietinis. Mažos maisto parduotuvės, kepyklėlės, kirpyklos. Jokių prabangių restoranų – paprasti vietiniai valgymo taškai (pastel, cachupa, kepta žuvis*). Dauguma žmonių vieni kitus pažįsta – bendruomeniškumas labai stiprus. Kontrastas su Santa Maria. Santa Maria – turistų centras. Espargos – tikras vietinių pasaulis: daugiau paprastumo, mažiau spalvotų suvenyrų ar muzikos klubų. Čia beveik nepamatysi turistų, todėl kainos žemesnės ir gyvenimas natūralesnis. Ant kampų skamba kizomba, morna, funaná. Jaunimas vakarais būriuojasi aikštėse ar mažose kavinėse. Miesto centras nedidelis, bet jaukus – švarios gatvelės, spalvingi pastatai, paprasti barai. Dalis gyventojų gyvena pakankamai kukliai. Yra paprastos, net skurdžios gyvenvietės (pvz., Terra Boa rajone). Nepaisant paprastų sąlygų, vietiniai draugiški, šypsosi, sveikinasi – Sal sala garsėja savo Creole svetingumu.
Nauji
