Kelionė per Pietryčių Aziją ✈️ – nuo Ho Chi Minh miesto šurmulio ir Naujųjų metų fejerverkų iki tropinių salų ramybės. Phu Quoc, Langkawi, Koh Lipe, Pengan – laivai, smėlis, turkio spalvos vanduo ir saulėlydžiai. Pabaigoje – Nha Trang, sugrįžimas į Ho Chi Minh ir skrydis namo su pilna širdimi prisiminimų. Vizos. Kadangi planavome kelis kartus kirsti Azijos valstybių sienas, pirmiausia reikėjo pasirūpinti daugkartine Vietnamo viza. Taip pat buvo svarbu nepamiršti likus 3 dienoms iki atvykimo užpildyti atvykimo korteles: į Malaiziją – du kartus, į Tailandą – vieną kartą.
Pirma stotelė – Ho Chi Minh miestas. Kelionę pradėjo netikėtumas: „Turkish Airlines“ skrydis iš Stambulo vėlavo net 4,5 valandos, tad Naujųjų metų sutikimas viešbutyje „La Vela Saigon“ pakibo ant plauko. Laimei, viskas baigėsi sėkmingai – 22:00 pasiekėme viešbutį ir dar spėjome sudalyvauti Naujųjų metų šventėje. 27 viešbučio aukštas, baseinas ant stogo ir kvapą gniaužiantis Ho Chi Minh miesto vaizdas Naujųjų metų išvakarėse – šviesos, fejerverkai ir jausmas, kad miestas švenčia tiesiog po kojomis.
Sekantis rytas, kaip bebūtų keista po ilgos kelionės ir šventimo, nebuvo sunkus, tad išvykome į apžvalginę kelionę po miestą su gidu ir pradėjome pažintį su Ho Chi Minh miestu. Nepriklausomybės rūmai (Independence Palace) – viena svarbiausių Ho Chi Minh istorinių vietų, simbolizuojanti Vietnamo karo pabaigą. Įspūdį palieka ne tik modernistinė architektūra, bet ir autentiški interjerai bei bunkeriai po rūmais, leidžiantys prisiliesti prie šalies istorijos
Vietnamo karo muziejus (War Remnants Museum) – svarbi vieta Ho Chi Minh mieste, kur eksponuojami karo laikotarpio įrodymai, fotografijos ir įranga. Muziejus atskleidžia Vietnamo karo siaubą ir poveikį šalies gyventojams, paliekant stiprų emocinį įspūdį.
Saigon Opera House – elegantiškas ir istoriškas Ho Chi Minh miesto pastatas, pastatytas prancūzų kolonijiniais laikais. Jo prancūziškos architektūros detalės ir gražus fasadas daro jį vienu miesto simbolių, o viduje vyksta koncertai, spektakliai ir kultūriniai renginiai. The Café Apartment – tai unikali vieta, pilna mažų vietinių parduotuvių, jaukių kavinių ir kūrybinių erdvių, įsikūrusių sename pastate. Ir ant kiekvieno balkono – reklamos, suteikiančios pastatui ypatingo, miesto dvasios.
Ho Chi Minh miesto rotušė (City Hall) – prancūzų kolonijinės eros statinys, pastatytas XX a. pradžioje. Elegantiška Belle Époque architektūra, puošnūs fasadai ir detalės daro ją vienu iš labiausiai fotografuojamų miesto objektų, simbolizuojančiu miesto istoriją ir kolonijinį paveldą .
Luwak kava Vietname – viena iš brangiausių ir įdomiausių kavų pasaulyje. Jos pupelės praeina per cibetinių kačių virškinimo sistemą, o tai suteikia kavai unikalų, švelnų skonį su mažiau kartumo. Vietoje dažnai galima pamatyti gyvūnus, paragauti kavos ir net stebėti jos gamybos procesą, tačiau verta rinktis atsakingai ir tik iš etinių ūkių. Šią Luwak kavą Vietname galima rasti net didžiausiame Ho Chi Minh miesto turguje – Ben Thanh Market, kur siūloma įvairių kavos rūšių ir suvenyrų, tad galima paragauti ir įsigyti šios ypatingos kavos vietoje.
Laivas „Elite Saigon Cruise“ – prabangus būdas pažinti Ho Chi Minh miestą nuo Saigono upės. Siūlomas puikus vakarienės meniu su western patiekalais, o koncertas ant denio sukuria ypatingą atmosferą – skambant gyvai muzikai grožiesi miesto šviesomis ir vakaro ramybe.
Kelionė tęsėsi į Phu Quoc salą, tikrą tropinį rojų Vietname. Sala žavi balto smėlio paplūdimiais, skaidriu turkio spalvos vandeniu ir ramiu, atsipalaidavusiu tempu. Populiariausi paplūdimiai – Long Beach ir Sao Beach, kur galima maudytis, degintis ar tiesiog mėgautis kvapą gniaužiančiais saulėlydžiais.
Phu Quoc atrakcijos: Sun World Hon Thom Skycab – ilgiausias kabelinis funikulierius pasaulyje pagal atkarpą virš jūros (~7,9 km). Kelionė suteikia nuostabius vaizdus į salą, jūrą ir tropinius miškus, todėl verta patirti net ir ilgesnę kelionę aukštai virš vandens. Aquatopia Water Park – modernus vandens parkas su rūsčių ir ramių pramogų zonų deriniu, čiuožyklomis, baseinais ir šeimai draugiškomis atrakcijomis, puiki vieta atsigaivinti ir smagiai praleisti laiką.
Phu Quoc Grand World – gyvybingas pramogų ir pasivaikščiojimų kompleksas, dažnai vadinamas „nemiegančiu miestu“. Čia – spalvinga architektūra, šou, restoranai ir Venecijos stiliaus kanalai, kuriais plaukioja gondolos. Vakare visa teritorija nušvinta šviesomis ir sukuria romantišką, europietišką nuotaiką pačioje tropikų širdyje .
Phu Quoc naktinis turgus – gyvybinga vieta, kur vakare susirenka visas salos gyvenimas. Čia gausu šviežių jūros gėrybių, vietinių užkandžių, tropinių vaisių ir suvenyrų, o ore tvyro kvapai ir šurmulys. Puiki vieta paragauti vietinės virtuvės ir pajusti tikrą salos atmosferą.
Toliau tęsėme kelionę – iš Phu Quoc į Langkawi skridome dviem lėktuvais, su persėdimu, tačiau kelionė praėjo sklandžiai ir atvėrė duris į naują šalį bei kitokį salų pasaulį . Langkawi sala – rami Malaizijos sala su žaliais kalnais, tvarkingais paplūdimiais ir ilga pakrante. Čia vyrauja atsipalaidavusi atmosfera, o pajūris ir smėlėti paplūdimiai puikiai tinka poilsiui, saulėlydžiams ir lėtiems pasivaikščiojimams.
Langkawi SkyCab – įspūdingas keltuvas, keliantis virš džiunglių ir kalnų į Gunung Mat Cincang viršūnę. Kelionės metu atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į salą, jūrą ir aplinkines salas. Viršuje laukia garsusis SkyBridge – lenktas pėsčiųjų tiltas, kabantis aukštai virš slėnio ir suteikiantis nepamirštamą adrenalino ir laisvės pojūtį
Prieš SkyCab aplankėme 3D foto studiją, kurioje su įvairiais siužetais ir fonais galima pasidaryti nerealias, optinės iliuzijos nuotraukas. Smagi patirtis ir puiki proga prisiminimams bei išskirtiniams kadrams.
Iš Langkawi laivu nuvykome į Koh Lipe – mažą Tailando Maldyvų stiliaus salą, žaviantį balto smėlio paplūdimiais, skaidriu turkio vandeniu ir ramiu tropiniu tempu. Puiki vieta maudynėms, nardymui ir atsipalaidavimui.
Per neatsargumą pasilikome atviras balkono duris, ir įsiveržė bezdžionės! Jos surado cukraus pakelius, viską išnešė, ilgai slankiojo po balkoną ir net bandė atidaryti duris, kad galėtų tęsti savo „puikų žygį“. Tikra egzotika ir nepamirštamas įvykis.
Toliau kelionė tęsėsi į Pengan salą (Malaizija) – gana didelę salą su apie 1,7 mln. gyventojų ir daug dangoraižių, ypač miesto zonoje. Nepaisant urbanistinės pusės, čia rasite ir gražių paplūdimių, puikių poilsiui, maudynėms ir saulės vonioms . Aplankėme Pengan salos sostinę George Town – UNESCO pasaulio paveldo vietą, kur žavi nameliai ant polių, spalvinga kolonijinė architektūra ir gyvybinga gatvių atmosfera. Netgi sutikome plaukiančią varaną, kas pridėjo egzotikos ir nuotykių šiai kelionei .
Apverstas namas (Upside Down House) Pengan saloje, George Town – viena įdomiausių ir smagiausių lankytinų vietų. Namai, interjeras ir net baldai čia sukti aukštyn kojomis, todėl viskas atrodo tarsi iš kitos dimensijos. Puiki vieta linksmoms nuotraukoms ir neįprastam nuotykiui keliaujant po salą.
Mums geriausi masažai. Father and Son Massage S.C. (Pengan, Tommy) – unikali patirtis, trys kartos masažuoja. Vietos atmosfera šilta ir draugiška, masažai labai kokybiški, leidžiantys visiškai atsipalaiduoti ir pasimėgauti poilsiu kartu su artimaisiais.
Toliau kelionė tęsėsi į Nha Trangą, Vietnamą – gyvybingą pakrantės miestą, kuriame tropinė ramybė susilieja su Azijos šurmuliu. Atvykus iškart pasijuto kitoks ritmas: ilga pakrantės promenada, aukštos palmės, šiltas Pietų Kinijos jūros vėjas ir nuolat judantis miestas. Nha Trangas pasitiko kontrastais – rytais ramūs pasivaikščiojimai palei jūrą, o vakarais neoninės šviesos, pilnos kavinės ir gyva gatvės kultūra. Didelę įspūdį paliko paplūdimiai – švarūs, platūs, su švelniu smėliu ir šiltu vandeniu. Dienos čia tirpo tarp maudynių, saulės ir šviežių kokosų. Nha Trangas tapo puikia stotele kelionėje – pakankamai gyvas, kad nenuobodžiautum, bet kartu leidžiantis sulėtinti tempą ir pasimėgauti tropine atmosfera. Tai vieta, kur kelionė įgauna naują spalvą ir dar labiau sustiprina jausmą, kad esi toli nuo kasdienybės.
Mieste netrūko ir kultūrinių atradimų: Po Nagar Cham bokštai priminė apie senąją Čamų civilizaciją. Po Nagar Cham bokštai – tai viena įspūdingiausių ir svarbiausių istorinių vietų Nha Trange, leidžianti pažvelgti į senąją Vietnamo dvasią. Šis šventyklų kompleksas buvo pastatytas tarp VII–XII amžiaus Čamų civilizacijos laikotarpiu ir skirtas deivei Yan Po Nagar – motinai globėjai, siejamai su žeme, derlingumu ir gyvybe. Net ir šiandien čia jaučiama gyva dvasinė atmosfera: smilkalų kvapas, tylūs maldos gestai ir vietinių lankytojų pagarba šiai vietai sukuria ypatingą nuotaiką.Bokštai iškilę ant kalvos prie Cai upės, todėl nuo čia atsiveria gražūs vaizdai į Nha Trango miestą ir aplinkines apylinkes. Raudonų plytų architektūra stebina savo tikslumu – iki šiol nėra iki galo aišku, kaip Čamai sugebėjo taip preciziškai sujungti plytas beveik nenaudodami rišamųjų medžiagų. Po Nagar Cham bokštai – tai ne tik turistinis objektas, bet ir gyva šventykla, kur susitinka istorija, religija ir dabartinis Vietnamo gyvenimas. Apsilankymas čia tampa trumpa kelione laiku, leidžiančia geriau suprasti šalies kultūrinį sluoksnį ir jos ištakas.
Nha Trangas pilnas simbolikos – visur matomos žvaigždės, kūjis su pjautuvu, raudonos vėliavos ir propagandiniai plakatai. Tai ne atsitiktinės detalės, o aiškus istorinis palikimas, lydintis Vietnamą iki šių dienų. Šie simboliai siekia Vietnamo komunistinę istoriją ir kovą už nepriklausomybę XX amžiuje. Raudona žvaigždė čia reiškia tautos vienybę, penkias visuomenės grupes, o kūjis su pjautuvu – darbininkų ir valstiečių sąjungą. Miesto erdvėje jie veikia ne tik kaip politiniai ženklai, bet ir kaip tapatybės dalis, primenanti sudėtingą šalies kelią per karus, kolonijinį laikotarpį ir revoliuciją.
Nha Trange akį patraukė ir dar vienas neįprastas dalykas – keistos laidotuvių mašinos, visiškai nepanašios į tas, prie kurių esame įpratę Europoje. Vietoje santūrių, juodų automobilių čia dažnai matomi spalvingi, ryškiai dekoruoti katafalkai – kartais primenantys mažus sunkvežimius ar net paradines platformas. Jie papuošti auksiniais ornamentais, gėlėmis, drakonų ar lotosų motyvais, o kartais – ir šviesomis. Visa tai labiau primena ritualinę procesiją nei tylų gedulo važiavimą. Tai glaudžiai susiję su vietnamietiškomis laidotuvių tradicijomis, kur mirtis suvokiama ne tik kaip pabaiga, bet ir kaip perėjimas į kitą būvį. Todėl paskutinė kelionė turi būti garbinga, matoma ir estetiškai iškilminga. Tokios mašinos simbolizuoja pagarbą mirusiajam ir tikėjimą, kad jo dvasia turi būti palydėta deramai. Užsieniečiui tai gali atrodyti keista ar net šokiruojanti, ypač matant šiuos katafalkus judriose miesto gatvėse, tarp motorolerių ir kasdienio chaoso. Tačiau būtent tokie vaizdai leidžia suprasti, kiek daug Vietname išlikę gyvų tradicijų, kurios nėra slepiamos ar nutylimos.
Dar vienas visiškai nerealaus Vietnamo momentas – restoranas ant motorolerio Nha Trange. Vaizdas toks, kad iš pradžių net nesupranti, ar čia tikra: pagyvenusi moteriškė, sustojusi gatvės pakraštyje, ant motorolerio įrengta kepsninė, o ant žarijų čirška krevetės ir omarai. Jokio iškabų blizgesio, jokio meniu – tik ugnis, jūra kvepiantys jūros gėrybių dūmai ir jos ramus, patyręs judesys. Kainos – beveik neįtikėtinos: 6 didelės krevetės – 6 eurai, omarai – apie 9 eurus. Šviežia, ką tik kepta, su paprastu prieskoniu, leidžiančiu pajusti tikrą skonį. Atrodo, lyg būtum patekęs ne į turistinį miestą, o į autentišką kasdienį Vietnamą. Visa scena turi kažkokio keisto žavesio: motorolerių triukšmas, plastikinės kėdutės, dūmai ore ir jausmas, kad tai – ne „restoranas“, o gyvas gatvės ritualas, perduodamas iš kartos į kartą. Jokio skubėjimo, jokio dirbtinumo. Tokios akimirkos Nha Trange lieka atmintyje stipriau nei bet koks prabangus restoranas. Jos parodo, kad Vietname geriausi dalykai dažnai vyksta tiesiog gatvėje – netikėtai, paprastai ir be galo tikrai.
Na ir, žinoma, neįmanoma nepaminėti Nha Trang Vinpearl pramogų parko – vietos, kuri atrodo lyg atskiras pasaulis. Į parką patenkama įspūdingu keltuvu virš jūros, kuris driekiasi apie 4 kilometrus. Kelionė juo jau pati savaime tampa atrakcija: po kojomis – vanduo, tolumoje miestas, o prieš akis pamažu išnyranti sala su parku. Tas lėtas slydimas ore nuteikia taip, lyg keltumeisi ne į pramogų parką, o į fantazijos teritoriją. Tačiau tikrasis vinis – „Tata Show“. Tai ne šiaip pasirodymas, o milžiniškas reginys, vykstantis prie didžiulės pilies, kuri pati tampa scena. Ant jos fasado ir aplink ją – nerealaus masto projekcijos, šviesos, muzika ir begalė scenos personažų: figūros iš skirtingų istorinių epochų, mitų, pasakų ir fantazijos pasaulių susilieja į vieną gyvą pasakojimą. Viskas juda, keičiasi, sproginėja spalvomis – sunku net suprasti, kur baigiasi realybė ir prasideda technologija. Aktoriai, šokėjai, kostiumai, ugnis, vanduo ir vizualiniai efektai sukuria jausmą, kad žiūri ne šou, o gyvą sapną. Mastelis toks, kad net patyrę keliautojai lieka be žodžių. Vinpearl Nha Trange tampa ryškiu kontrastu ankstesniems potyriams – nuo gatvės maisto ir motorolerio-restorano iki holivudiško lygio spektaklio. Ir būtent tas kontrastų derinys dar kartą parodo, koks daugiasluoksnis ir netikėtas gali būti Vietnamas
Vakarinis Nha Trangas. Šviesos lėtai užsidega, jūra nurimsta, miestas pradeda kvėpuoti kitaip. Neonai, palmės, šilti vakaro garsai ir tas jausmas, kai niekur nebereikia skubėti. Tik kelios foto. Nes kai kuriuos vakarus geriau ne fotografuoti, o tiesiog išgyventi.
Po Nha Trango kelionė tęsėsi atgal į Ho Chi Minh miestą, kur laukė paskutinė naktis Vietname prieš skrydį namo. Miesto šurmulys, kontrastai ir tropinė drėgmė vėl pasitiko kitaip – po ramios pakrantės ir salų, Ho Chi Minh atrodė dar gyvybingesnis, pilnas judėjimo ir spalvų. Tai buvo puiki proga paskutinėms gatvės kavoms, paskutiniams pho sriubos kąsniams ir trumpam pasivaikščiojimui po vakarinį Ben Thanh turgų ar Saigoną apšviečiančias gatves. Paskutinė nakvynė buvo tarsi apibendrinimas visos kelionės: prisiminimai apie paplūdimius, istorinius paminklus, gatvės maistą, keistus motorolerių restoranus ir Vinpearl šou – viskas susiliejo į vientisą patirtį, kurią pasiimsi namo kartu su suvenyrais ir nuotraukomis.
Bet prieš kelionę namo buvo tikra „vyšnia ant torto“: turas motoroleriais su vairuotoju po Saigoną su 11 degustacijų! Vaizdas tiesiog neįtikėtinas: gatvės pilnos motorolerių, automobiliai, dviratininkai, garsai, kvapai – visa tai tampa vienu begaliniu srautu, o tu tarp jo, sėdėdamas ant motorolerio šalia vietinio vairuotojo, kuris atrodo matantis viską ir geba pralįsti pro bet kokią tarpelį. Degustacinis turas Ho Chi Minh mieste su motoroleriais – tai adrenalino ir skonių derinys. Kartu su vietiniais vairuotojais neri į miesto ritmą, o kelionės metu ragauji net 11 skirtingų patiekalų – nuo gatvės maisto iki tradicinių vietinių skonių. Tikra Saigono patirtis visiems pojūčiams.
Keisčiausias paragautas patiekalas – vietnamiečių delikatesas apvaisintas kiaušinis su viščiuko ar ančiuko gemalu. Iš jo ruošiami įvairūs patiekalai, laikomi tikru skanėstu vietiniams, tačiau mums tai buvo tikra egzotika ir drąsos išbandymas.
Ir taip – kelionė baigiasi ramiu naktiniu vaizdu iš La Vela Saigon viešbučio lango. Šviesos mirga tolumoje, gatvės dar pilnos motorolerių šurmulio, bet iš aukščiau viskas atrodo tyliau, tarsi miestas atsipalaiduoja prieš naktį. Tolumoje matosi šviesos atspindžiai Saigono upėje, neonai susilieja su tamsa, o ore jaučiasi paskutinis Vietnamo vakaro kvapas – šiek tiek prieskonių, šviežios kavos ir jūros dūmų. Tai buvo paskutinė akimirka šio nuotykio, kai galima ramiai peržiūrėti visas dienas. Šis vaizdas – tarsi subtilus kelionės atsisveikinimas, suteikiantis ramybę prieš skrydį namo ir paliekantis šiltą prisiminimą. Kelionė baigta, bet prisiminimai liko gyvi – Malaizijos, Tailando, Vietnamo kontrastai, spalvos, kvapai ir patirtys dabar tampa dalimi mūsų istorijos.
Kelionės statistika skaičiais: 11 lėktuvų skrydžių – tiek kartų pakilome ir nusileidome, mėgindami pasiekti kiekvieną nuostabią vietą. 2 kelionės laivu , 8 viešbučiai – kiekvienas su savo charakteriu: nuo paprastų ir jaukių iki prabangių su panoraminiais vaizdais. Skaičiai – tik formalumas, bet emocijos ir patirtys – tikrasis kelionės turtas, kurį nešiosimės visą gyvenimą.
